Lydinių sandara

konstrukcija is metalo Kristalinės ir amorfinės medžiagos skiriasi ne tiktai jų ato­mu tarpusavio išsidėstymu, bet ir eile kitų savybių.Kristalinių medžiagų savybės priklauso nuo atomų išsidės­tymo kristalo gardelėje. Kadangi atstumai tarp atomų nėra lygūs, tai tarp jų esančios sąveikos jėgos įvairiomis kryptimis bus nevienodos. Todėl kristalinių medžiagų savybės viena kryp­timi skiriasi nuo jų savybių kita kryptimi. Toks savybių skir­tumas yra vienas iš svarbiausių kristalų ypatumų. Iš taisyklingos formos kristalo  iš­plauti du bandiniai, vienodos formos ir dydžio, tačiau išdėstyti skirtingai. Bandiniai buvo bandomi tempiant vienoda jėga. Pa­sirodė, kad bandinys nežymiai pailgėjo, o bandinys suiro. Bandinys pasirodė esąs mažiau atsparus. Vadinasi, visas kristalas, tempiant jį bandinio kryptimi, turės mažesnį at­sparumą.Amorfinėms medžiagoms toks reiškinys nebūdingas.Nuo   smūgio   kristalinė   medžiaga   suskyla   j   smulkesnius kristalus, išlaikančius stambiųjų kristalų formą. Amorfinė me­džiaga nuo smūgio suskyla j neapibrėž­tos formos gabalus.

Svarbi kristalinės medžiagos savybė yra ta, kad ji turi slydimo plokštumas. Kristalą veikiant mechaniškai, jo atomai ima slinkti tam tikromis plokštumomis (sluoksniais), vadinamomis slydimo plokštumomis. Tokiu pat būdu veikiant amorfinę medžiagą, ji virs beformiais gabalais, nes jos atomai juda netvarkin­ga.    Ši temperatūra vadinama lydymosi tempe­ratūra. Amorfinės medžiagos neturi konkrečios lydymosi tempe­ratūros; kaitinant jos palaipsniui minkštėja ir pereina į skystą būvį.

Lydinių Sandara.

Lydiniu vadinama kristalinė medžiaga, kurios sudėtyje yra du arba keli elementai. Lydiniai gali būti sudaryti iš metalų ir nemetalų (anglies, silicio, fosforo, sieros ir kt). Plienas ir špižius — lydiniai, susidedantieji iš metalo — geležies ir nemetalo — anglies. Pliene ir špižiuje paprastai būna ir kai kurių kitų elementų, kaip priemaišų.Tie patys elementai gali sudaryti įvairių savybių lydinius. Pavyzdžiui, geležis ir anglis sudaro špižių ir plieną — lydinius su nevienodomis savybėmis. Špižiuje yra daugiau anglies, negu pliene. Plieno mechaninės savybės geresnės, negu špižiaus.

Lydiniai paprastai gaunami, sulydant sudedamąsias dalis, vadinamas komponentais. Kai kurie lydiniai, pavyzdžiui, kie­tieji, gaunami, sukepinant komponentus.Lydinių savybės priklauso ne tik nuo jų cheminės sudėties, bet ir nuo vidinės sandaros. Pagal savo vidinę sandarą lydiniai skirstomi į tris rūšis: cheminius junginius, kietuosius tirpalus ir mechaninius mišinius.Cheminiai junginiai gaunami, įvykus komponentų cheminei sąveikai, kai vieno komponento atomas arba atomų grupė sudaro naują gardelę su antro komponento atomais. Kiekvienam vieno komponento gramui lydinyje tenka griežtai apibrėžtas kito komponento gramų skaičius. Cheminio junginio pavyzdžiu gali būti metalų junginiai su anglimi, va­dinami karbidais. Cheminis geležies junginys su anglimi vadi­namas geležies karbidu, arba cemen’titu. Chromas, titanas ir kiti metalai taip pat gali sudaryti karbidus. Karbidai pasižymi dideliu kietumu ir trapumu, jie padidina lydinio kietumą ir stiprumą, tačiau sumažina plastiškumą.Kietasis tirpalas, gaunamas, patekus į pagrindinio metalo kristalo gardelę tirpinamojo metalo ar nemetalo ato­mams. Geležis gali sudaryti kietuosius tirpalus su anglimi, man­ganu, siliciu ir kt. Kietieji tirpalai gali susidaryti dviem būdais: arba pakei­tus pagrindinio metalo atomus  tirpinamojo elemento atomais, arba įsiarpus į pagrindinio metalo kristalo gar­delę tirpinamojo elemento atomams. Kietiesiems pakeitimo tirpalams priskiriami žalvariai, bronzos, o kietiesiems įsiterpimo tirpalams — kai kurios plieno rūšys ir kt.

M e e h a u i n i s mišinys — tai lydinys, susidedantis iš dviejų arba keleto komponentų, kurie neveikia vienas kito. Ly­dinyje kiekvienas komponentas būna atskirų kristalų (grūdelių) pavidalu. Susidarant mechaniniam mišiniui, naujų kristalo gar­delių neatsiranda, kaip cheminiuose junginiuose. Mechaniniame mišinyje kiekviena sudedamoji dalis išsaugo savo specifines savybes. Mechaninio mišinio pavyzdžiu gali būti švino lydinys su stibiu.Pramonė išleidžia didelį kiekį įvairių savybių lydinių, kurie technikoje panaudojami žymiai plačiau, negu grynieji metalai. Buvo pagaminti lydiniai, kuriuos panaudojus buvo gali­ma paleisti dirbtinius Žemės ir Mėnulio palydovus, kosminius laivus, kurių detalės turi išlaikyti didelius krūvius, aukštas tem­peratūras ir vibraciją.

Sandūrų užtaisymas hermetikais ir termizoliacinėmis medžiagomis

Sandūroms tarp gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių pastatų išorinių sienų plokščių užtaisyti vartojamos mastikos, akytieji tarpikliai, sanda­rinamosios juostos.Mastikos skirstomos į nekietėjančias ir vulkanizuojančias. Nekietėjančiosios mastikos yMC-50 (TOCT 14791—79), buteprolas (TY 21-29-45—76), MBC (TY 38-106242—74)—klampi vientisa masė iš poliizobutileninio, etilenpropileni-nio, izopreninio ir butilinio kaučiukų, užpildų bei plastifikatorių. Spalva — nuo šviesiai pilkos iki rudos. Leistinoji eksploatacijos temperatūra nuo —50 iki +70|OC. Mastikos tankis kg/m3:

YMC-50  …………………………………………………….     1100. ..1500

Buteprolas…………………………………………………..     1500. ..1700

MBC    ………………………………………………………..     1400. ..1600

Mastika fasuojama stačiakampiais 60X30 mm skerspjūvio ir iki 500′ mm ilgio briketais. Jie suvyniojami j ne storesnę kaip 40 mm polietileno plėvelę, pakuoja­mi į medines arba kartonines dėžes, medines statines arba pintines. Suderinus su vartotoju, mastiką galima pakuoti ir į kitokią tarą. Vieno taros vieneto bruto masė turi būti ne didesnė kaip 50 kg.

metaline_konstrukcijaVulkanizuojančiosios mastikos — dvikomponentės tiokolo AM-05 (TY 84–246—75), Y-30M (TOCT 13489—79), KB-05 (TY 8424675); dvikomponentė butilkaučiuko UJUI-2Y, vienkomponentė silikoninė „Elastosilas 11-06″ (TY 6-02–775—73) elastiška į gumą panaši masė, gerai limpanti prie betono ir kitų me­džiagų; gaminama iš kaučiuko, plastifikatoriaus, skiediklio, užpildo ir vulkani-zatoriaus.

Mastikos tiekiamos taip: tiokolo — pagrindinė pasta — metalinėje taroje, kie-tėjančioji pasta — metalinėse arba polietileninėse dėžėse; komponentas UTIJI–2Y — parafinuotose kartoninėse 20 kg talpos statinėse, iš vidaus išklotose polie­tileno plėvele; silikoninė „Elastosilo 11-06″ — sandariai uždarytose polietileninėse švirkštų tūtose (gilzėse), paruošta vartoti. Mastikos spalva: AM-05 – šviesiai pilka, Y-30M, KB-05 —juoda, miJI-2Y, „Elastosilas 11-06″— šviesi.

Dvikomponentės tiokolo mastikos gaminamos darbo vietoje pagal pasą arba instrukciją.

Akytieji tarpikliai (hernito ir poroizolo virvės, tarpikliai nPll-l) vartojami kaip sandarinamoji medžiaga ir kaip tamprus pagrindas po mastika.

Hernito virvė — elastiška, akyta rudos spalvos su išorine ištisine vandens nepraleidžiančia plėvele, apvalaus (30′, 35 ir 40 mm skersmens), ovalaus ir kriau­šės formos skerspjūvio, 2,5 m ilgio. Tiekiama ryšuliais, po 10 kiekviename. Leis­tinoji eksploatacijos temperatūra nuo —26 iki +50°C

 

      Tarpiklis IlPTl-l elastiška guminė virvė, juodos spalvos, smulkiai akytos struktūros su tankia išorine plėvele. Tarpikliai gaminami apvalaus ir ovalaus skerspjūvio, gabenami ritiniais po 60.. .70 m, perrištais špagatu. Leistinoji eks­ploatacijos temperatūra nuo —25 iki +75 CC.

Poroizolo virvė—akyta juodos spalvos, apvalaus (20, 30, 40, 50 ir 60 mm skersmens), stačiakampio (30X40 ir 40X60 mm) ir ovalaus skerspjūvio, 3… 3,2 m ilgio. Pagal fizikinius-cheminius rodiklius poroizolo virvės gaminamos trijų markių: A, B ir B. Iki 3,2 m ilgio virvės tiekiamos surištos ryšuliais po 10 vienetų, ilgesnės—iki 30 kg masės ritiniais. Leistinoji eksploatacijos temperatūra nuo -40 iki +80°C.

Sandarinamosios juostos. Sandarinamąja juosta „Gerlenas-Jl“ apklijuojamos vertikalios sandūros iš vidaus, kad nepraleistų oro, ir sandarina­mos langų blokų priglaudimo prie plokščių angų kraštų vietos. Tai tampriai plas­tiška ruloninė medžiaga, iš vienos pusės apklijuota neaustine medžiaga. Juostos plotis — 80′, 10O, 120 ir 200 mm. Ji tiekiama rulonais po 12 rh. Į rulonus juosta suvyniojama kartu su tarpikline medžiaga (silikonuotu popieriumi) ant karto­ninių šerdžių. Rulonai sudedami į kartonines dėžes (po du arba keturis rulo­nus).Sandarinamoji juosta „Gervolitas“ vartojama išorinių sienų plokščių vertika­lioms sandūroms izoliuoti, kad nepraleistų vandens ir oro. Juosta — ruloninė 1,2 mm storio ir 180 mm pločio plėvelė, suvyniota į rulonus po 18 m. Rulonai sudedami į kartonines dėžes. Sandarinamosios juostos naudojamos metalo konstrukcijos gaminiuose.

Įtaisai ir techninė Įranga

Siūlėms sandarinti naudojami įvairūs techninės įrangos komplektai. Tai švirkštai, tūtų pripildymo įtaisai, termostatai, termosai, maišymo užtaisymo įtaisai, keitikliai, elektriniai hermetizatoriai.

Užtepti nekietėjančiai mastikai,esanclai švirkštų tūtose, naudojamasi tokiu įrangos komplektu: termostatas, tūtų pripildymo įrenginys, du pneumatiniai švirkštai ir kompresorius.Švirkštas veikia kartu su nuimamu tūtų pripildymo įtaisu, esančiu izoliuotojo namelyje. Mastika supjaustoma gabalais po 2,5 kg, dedama į Įrenginio pakrovimo angą ir stūmokliu sukemšama j tūtą. Įrenginys veikia, kai mastikos ir aplinkos temperatūra yra ne žemesnė kaip +5 °C.

Pneumatinio švirkšto nekietėjančiai mastikai injektuoti techninė charakteristika

Našumas 1/min                     0,7.. .7                       Tūtos ilgis mm     500

Suslėgto oro slėgis MPa     0,3.. .0,7               Švirkšto masė kg:

Tūtos talpa 1                         3,3                                    su maslika     9,7

Tūtos skersmuo mm             100                                 be mastikos     4,7

Prieš vartojant tūtos su mastika pašildomos termostatuose. Tai ne­rūdijančio plieno spinta su terrnoizoliaciniu apvalkalu ir elektriniais šildytuvais, maitinamais iš 220.. .380 V įtampos trifazės srovės tinklo. Atsižvelgiant „į lauko oro temperatūrą, yMC-50 mastika termostate pašildoma nuo 80.. .90 °C (kai oro temperatūra 20.. .10°C) iki 110. ..120 °C temperatūros (kai oro temperatūra nuo — 10 iki — 20°C). Buteprolo ir MBC mastikos pašildomos iki 20. ..60°C tempe­ratūros.

Pneumatiniai   švirkštai   gauna  suslėgtą  orą   iš     kompresoriaus.Buteprolo ir MBC mastikos į sandūras injektuojamos elektriniais her me ti z a t o r i a i s. Mastikos briketas dedamas į pakrovimo įtai­są 4; sraigtas , laipsniškai kabindamas mastika, per antgalį / stumia ją į san­dūrą. Sraigtu gabalėliais susmulkinta plėvelė lieka sandūroje kartu su mastika. Kad mastika su betono paviršiumi geriau sukibtų, šaltuoju metų laiku įjungia­mas elektrinis šildytuvas. Kintamosios srovės pramoninis dažnis pa­didinamas  keitikliais.

            Dviejų komponentų tiokolo mastikos į sandūrą injektuojamos pneumatiniu švirkštu. Mastikos daromos iš pagrindinės ir kietėjančiosios pastos. Švirkštai pripildomi mastikos maišymo užtaisymo įrenginyje (C3y), kuris sudarytas iš cilindro, stūmoklio, domkrato, vežimėlio, uždorio (ši-berio), orinio siurblio ir elektrinio gręžtuvo su mentiniu maišytuvu.