Lydinių sandara

konstrukcija is metalo Kristalinės ir amorfinės medžiagos skiriasi ne tiktai jų ato­mu tarpusavio išsidėstymu, bet ir eile kitų savybių.Kristalinių medžiagų savybės priklauso nuo atomų išsidės­tymo kristalo gardelėje. Kadangi atstumai tarp atomų nėra lygūs, tai tarp jų esančios sąveikos jėgos įvairiomis kryptimis bus nevienodos. Todėl kristalinių medžiagų savybės viena kryp­timi skiriasi nuo jų savybių kita kryptimi. Toks savybių skir­tumas yra vienas iš svarbiausių kristalų ypatumų. Iš taisyklingos formos kristalo  iš­plauti du bandiniai, vienodos formos ir dydžio, tačiau išdėstyti skirtingai. Bandiniai buvo bandomi tempiant vienoda jėga. Pa­sirodė, kad bandinys nežymiai pailgėjo, o bandinys suiro. Bandinys pasirodė esąs mažiau atsparus. Vadinasi, visas kristalas, tempiant jį bandinio kryptimi, turės mažesnį at­sparumą.Amorfinėms medžiagoms toks reiškinys nebūdingas.Nuo   smūgio   kristalinė   medžiaga   suskyla   j   smulkesnius kristalus, išlaikančius stambiųjų kristalų formą. Amorfinė me­džiaga nuo smūgio suskyla j neapibrėž­tos formos gabalus.

Svarbi kristalinės medžiagos savybė yra ta, kad ji turi slydimo plokštumas. Kristalą veikiant mechaniškai, jo atomai ima slinkti tam tikromis plokštumomis (sluoksniais), vadinamomis slydimo plokštumomis. Tokiu pat būdu veikiant amorfinę medžiagą, ji virs beformiais gabalais, nes jos atomai juda netvarkin­ga.    Ši temperatūra vadinama lydymosi tempe­ratūra. Amorfinės medžiagos neturi konkrečios lydymosi tempe­ratūros; kaitinant jos palaipsniui minkštėja ir pereina į skystą būvį.

Lydinių Sandara.

Lydiniu vadinama kristalinė medžiaga, kurios sudėtyje yra du arba keli elementai. Lydiniai gali būti sudaryti iš metalų ir nemetalų (anglies, silicio, fosforo, sieros ir kt). Plienas ir špižius — lydiniai, susidedantieji iš metalo — geležies ir nemetalo — anglies. Pliene ir špižiuje paprastai būna ir kai kurių kitų elementų, kaip priemaišų.Tie patys elementai gali sudaryti įvairių savybių lydinius. Pavyzdžiui, geležis ir anglis sudaro špižių ir plieną — lydinius su nevienodomis savybėmis. Špižiuje yra daugiau anglies, negu pliene. Plieno mechaninės savybės geresnės, negu špižiaus.

Lydiniai paprastai gaunami, sulydant sudedamąsias dalis, vadinamas komponentais. Kai kurie lydiniai, pavyzdžiui, kie­tieji, gaunami, sukepinant komponentus.Lydinių savybės priklauso ne tik nuo jų cheminės sudėties, bet ir nuo vidinės sandaros. Pagal savo vidinę sandarą lydiniai skirstomi į tris rūšis: cheminius junginius, kietuosius tirpalus ir mechaninius mišinius.Cheminiai junginiai gaunami, įvykus komponentų cheminei sąveikai, kai vieno komponento atomas arba atomų grupė sudaro naują gardelę su antro komponento atomais. Kiekvienam vieno komponento gramui lydinyje tenka griežtai apibrėžtas kito komponento gramų skaičius. Cheminio junginio pavyzdžiu gali būti metalų junginiai su anglimi, va­dinami karbidais. Cheminis geležies junginys su anglimi vadi­namas geležies karbidu, arba cemen’titu. Chromas, titanas ir kiti metalai taip pat gali sudaryti karbidus. Karbidai pasižymi dideliu kietumu ir trapumu, jie padidina lydinio kietumą ir stiprumą, tačiau sumažina plastiškumą.Kietasis tirpalas, gaunamas, patekus į pagrindinio metalo kristalo gardelę tirpinamojo metalo ar nemetalo ato­mams. Geležis gali sudaryti kietuosius tirpalus su anglimi, man­ganu, siliciu ir kt. Kietieji tirpalai gali susidaryti dviem būdais: arba pakei­tus pagrindinio metalo atomus  tirpinamojo elemento atomais, arba įsiarpus į pagrindinio metalo kristalo gar­delę tirpinamojo elemento atomams. Kietiesiems pakeitimo tirpalams priskiriami žalvariai, bronzos, o kietiesiems įsiterpimo tirpalams — kai kurios plieno rūšys ir kt.

M e e h a u i n i s mišinys — tai lydinys, susidedantis iš dviejų arba keleto komponentų, kurie neveikia vienas kito. Ly­dinyje kiekvienas komponentas būna atskirų kristalų (grūdelių) pavidalu. Susidarant mechaniniam mišiniui, naujų kristalo gar­delių neatsiranda, kaip cheminiuose junginiuose. Mechaniniame mišinyje kiekviena sudedamoji dalis išsaugo savo specifines savybes. Mechaninio mišinio pavyzdžiu gali būti švino lydinys su stibiu.Pramonė išleidžia didelį kiekį įvairių savybių lydinių, kurie technikoje panaudojami žymiai plačiau, negu grynieji metalai. Buvo pagaminti lydiniai, kuriuos panaudojus buvo gali­ma paleisti dirbtinius Žemės ir Mėnulio palydovus, kosminius laivus, kurių detalės turi išlaikyti didelius krūvius, aukštas tem­peratūras ir vibraciją.

Krano montavimas statybos aikštelėse

metalineskonstrukcijosStiebiniai statiniai montuojami savikėliais kranais: (spragoti stiebai, dažniausiai tribriaunio skerspjūvio),  (vamzdiniai stiebai), CFIK ir EIK (spragoti stiebai). Visi kranai pasukami aplink. Kranai 1KP turi vienodo ilgio spyrį, kurio siekis, montuojant kon­strukcijas, nesikeičia. Kranai , COK ir flK  turi strėlę su keičiamu siekiu. Pastarasis keičiamas strėlės skrysčiais. Keliamoji galia kinta pagal strėlės siekį. Pasukamoji galvutė sukama dviem rankinėmis gervėmis traukiant lyną, užvyniotą ant pasukamojo rato. Ji įtaisyta krano liemenyje. Apatinėje lie­mens dalyje įtaisyti atraminiai įtaisai, kuriais kranas pritvirtinamas prie montuojamo stiebo. Viršutinėje krano liemens dalyje, sumontuotos stiebo sekcijos viršaus lygyje, yra įtaisai, rei­kalingi krano apkabai perstatyti. Kra­no liemenį apjuosia kvadratinio skers­pjūvio spragota apkaba, kurios juos­tos ir tinklelis yra iš kampuočių. Per­statant kraną, „liemuo slenka apkabos viduje; tam tikslui apkabos galuose yra kreipiamosios iškyšos. Apkaba atlaiko tik horizontaliąsias apkrovas. Visa ver­tikalioji apkrova perduodama per kra­no liemens apatinius atraminius įtai­sus.Savikėliai kranai tvirtinami prie stiebo atraminiais staleliais, privirin­tais prie juostų gamykloje. Kranų ger­vės yra ant žemės per stiebo aukš­čio nuo pamato ašies.Kranas į kitą vielą perstatomas tokiu būdu. Krano viršus pritvirtina­mas prie projektinėje padėtyje pasta­tytos ir pritvirtintos stiebo sekcijos vir­šaus, o atraminiai apkabos įtaisai at­palaiduojami. Po to apkaba pakeliama aukštyn į krano perstatymo aukštį; ji slenka liemeniu kreipiamosiomis. Nau­joje padėtyje apkaba tvirtinama prie stiebo viršutiniais ir apatiniais įtaisais ir keliamas krano liemuo. Perstatant krano liemenį, jo atraminiai įtaisai nu­imami, o naujoje padėtyje vėl pritvir­tinami prie stiebo konstrukcijų.Savikėliams kranams naudojami plieniniai lynai, dažniausiai tokio skers­mens: 15,5.. .17,5 mm — krovininiams skrysčiams; 19,5 mm — krano pakėlimo skrysčiams; 8,8. ..13 mm — kranui pa­sukti. Lynų ilgis apskaičiuojamas 180 ir 300 m aukščio stiebams montuoti.

             Bokštiniai  statiniai montuojami priauginimo metodu savikėliais ir perstatomaisiais kranais. Labiausiai paplitę kabamieji sa­vikėliai kranai, statomi montuojamo bokšto cent­re ir pritvirtinami prie jo konstrukcijų lynų atotampornis. Sių kranų konstrukcija analogiška savikėlių kranų, naudoja­mų stiebams montuoti, konstrukcijai. Kranai turi liemenį, pasukamą galvutę su strėle ir apkabą, naudojamą mechanizmui perstatyti. Krano strėlės siekis kei­čiamas, kad butų galima padėti elementus per visą bokšto skerspjūvi.Liemens skerspjūvis ne mažesnis kaip 1X1 m, ilgis didesnis kaip 40 m. Kra­nų keliamoji galia vienoda esant bet kokiam strėlės siekiui. Krano elektrinės gervės yra  ant žemės, o apkaba  tvirtinama prie sumontuotų bokšto konstrukcijų keturiomis pasvirusiomis pakabomis ir aštuoniomis horizontaliomis atotampomis, išdėstytomis po keturias viršutiniame ir apatiniame apkabos gale.
            Kad krano liemuo būtų pastovus keliant, tam tikru atstumu (16—21 m) nuo apkabos įtaisomas papildomas rėmelis apkaba, fiksuojantis liemens padėti horizontalioje padėtyje ir sumažinantis jo laisvąjį ilgį.Strėlė tvirtinama prie vertikalaus stovo pasukamojo rato. Strėlės siekis kei­čiamas strėlės skrysčiais, tvirtinamais prie stovo viršutinio galo. Krovininiai skrvsčiai tvirtinami prie strėlės galo.“Perstatomasis    strėlinis    kranas   sudarytas iš strėlės , stovo su pasukamuoju ratu ir atraminio įtaiso.Vertikalusis krano stovas tvirtinamas prie bokšto konstrukcijų dviejuose lyg­menyse. Viršutinis tvirtinimo mazgas atlaiko horizontaliąsias jėgas. Apatinis tvirtinimo mazgas vertikalaus stovo atrama perduoda vertikaliąsias apkro­vas. Prie vertikalaus stovo apatinės dalies tvirtinamas pasukamasis ratas. Atra­minis įtaisas / sudarytas iš sijos, spyrio ir skersinio. Atraminė sija dedama ant bokšto skersinių arti juostos. Sijos vidurys horizontaliu skersiniu tvirtinamas prie bokšto juostos, metalo konstrukcijos. Prie tos pačios juostos tvirtinamas ir spyrys, perduodantis vertikaliąją apkrovą. Atraminiai įtaisai tvirtinami prie bokšto konstrukcijų at­raminiais staleliais, iš anksto privirintais prie gamykloje gaminamų elementų. Kranas į kitą vietą perstatomas skrysčiais, kurių atrama pritvirtinta bokšto juos­tos gale. Prieš perstatant mažiausio siekio krano strėlė pritvirtinama prie stovo sraigtine sąvarža.Daugiaaukščių pastatų konstrukcijos montuojamos pristatomaisiais ir savikėliais   bokštiniais kranais.
Rezervuarams ir dujų talpykloms (gazholderiams) montuoti tinka kra­nai — vertikalūs stiebai su pasukamosiomis galvutėmis ir ant žemės esančiomis gervėmis. Rezervuarams montuoti skirtas kranas strieli­kutis,   sudarytas iš stiebo, pastatyto rezervuaro centre ir pririšto keturiais lygspyrį ir kilnojamą montavimo aikštelę. Centrinė nejudamoji krano atrama taip pat turi aplink sukamą spyrį. Žemiau jo ant atramos yra montavimo stalelis geg­nėms laikinai atremti montuojant talpyklos stogą. Ant krano rygelio įrengta darbo aikštelė  , kurioje surenkamos ir suvirinamos statinio konstrukcijos.