Krano montavimas statybos aikštelėse

metalineskonstrukcijosStiebiniai statiniai montuojami savikėliais kranais: (spragoti stiebai, dažniausiai tribriaunio skerspjūvio),  (vamzdiniai stiebai), CFIK ir EIK (spragoti stiebai). Visi kranai pasukami aplink. Kranai 1KP turi vienodo ilgio spyrį, kurio siekis, montuojant kon­strukcijas, nesikeičia. Kranai , COK ir flK  turi strėlę su keičiamu siekiu. Pastarasis keičiamas strėlės skrysčiais. Keliamoji galia kinta pagal strėlės siekį. Pasukamoji galvutė sukama dviem rankinėmis gervėmis traukiant lyną, užvyniotą ant pasukamojo rato. Ji įtaisyta krano liemenyje. Apatinėje lie­mens dalyje įtaisyti atraminiai įtaisai, kuriais kranas pritvirtinamas prie montuojamo stiebo. Viršutinėje krano liemens dalyje, sumontuotos stiebo sekcijos viršaus lygyje, yra įtaisai, rei­kalingi krano apkabai perstatyti. Kra­no liemenį apjuosia kvadratinio skers­pjūvio spragota apkaba, kurios juos­tos ir tinklelis yra iš kampuočių. Per­statant kraną, „liemuo slenka apkabos viduje; tam tikslui apkabos galuose yra kreipiamosios iškyšos. Apkaba atlaiko tik horizontaliąsias apkrovas. Visa ver­tikalioji apkrova perduodama per kra­no liemens apatinius atraminius įtai­sus.Savikėliai kranai tvirtinami prie stiebo atraminiais staleliais, privirin­tais prie juostų gamykloje. Kranų ger­vės yra ant žemės per stiebo aukš­čio nuo pamato ašies.Kranas į kitą vielą perstatomas tokiu būdu. Krano viršus pritvirtina­mas prie projektinėje padėtyje pasta­tytos ir pritvirtintos stiebo sekcijos vir­šaus, o atraminiai apkabos įtaisai at­palaiduojami. Po to apkaba pakeliama aukštyn į krano perstatymo aukštį; ji slenka liemeniu kreipiamosiomis. Nau­joje padėtyje apkaba tvirtinama prie stiebo viršutiniais ir apatiniais įtaisais ir keliamas krano liemuo. Perstatant krano liemenį, jo atraminiai įtaisai nu­imami, o naujoje padėtyje vėl pritvir­tinami prie stiebo konstrukcijų.Savikėliams kranams naudojami plieniniai lynai, dažniausiai tokio skers­mens: 15,5.. .17,5 mm — krovininiams skrysčiams; 19,5 mm — krano pakėlimo skrysčiams; 8,8. ..13 mm — kranui pa­sukti. Lynų ilgis apskaičiuojamas 180 ir 300 m aukščio stiebams montuoti.

             Bokštiniai  statiniai montuojami priauginimo metodu savikėliais ir perstatomaisiais kranais. Labiausiai paplitę kabamieji sa­vikėliai kranai, statomi montuojamo bokšto cent­re ir pritvirtinami prie jo konstrukcijų lynų atotampornis. Sių kranų konstrukcija analogiška savikėlių kranų, naudoja­mų stiebams montuoti, konstrukcijai. Kranai turi liemenį, pasukamą galvutę su strėle ir apkabą, naudojamą mechanizmui perstatyti. Krano strėlės siekis kei­čiamas, kad butų galima padėti elementus per visą bokšto skerspjūvi.Liemens skerspjūvis ne mažesnis kaip 1X1 m, ilgis didesnis kaip 40 m. Kra­nų keliamoji galia vienoda esant bet kokiam strėlės siekiui. Krano elektrinės gervės yra  ant žemės, o apkaba  tvirtinama prie sumontuotų bokšto konstrukcijų keturiomis pasvirusiomis pakabomis ir aštuoniomis horizontaliomis atotampomis, išdėstytomis po keturias viršutiniame ir apatiniame apkabos gale.
            Kad krano liemuo būtų pastovus keliant, tam tikru atstumu (16—21 m) nuo apkabos įtaisomas papildomas rėmelis apkaba, fiksuojantis liemens padėti horizontalioje padėtyje ir sumažinantis jo laisvąjį ilgį.Strėlė tvirtinama prie vertikalaus stovo pasukamojo rato. Strėlės siekis kei­čiamas strėlės skrysčiais, tvirtinamais prie stovo viršutinio galo. Krovininiai skrvsčiai tvirtinami prie strėlės galo.“Perstatomasis    strėlinis    kranas   sudarytas iš strėlės , stovo su pasukamuoju ratu ir atraminio įtaiso.Vertikalusis krano stovas tvirtinamas prie bokšto konstrukcijų dviejuose lyg­menyse. Viršutinis tvirtinimo mazgas atlaiko horizontaliąsias jėgas. Apatinis tvirtinimo mazgas vertikalaus stovo atrama perduoda vertikaliąsias apkro­vas. Prie vertikalaus stovo apatinės dalies tvirtinamas pasukamasis ratas. Atra­minis įtaisas / sudarytas iš sijos, spyrio ir skersinio. Atraminė sija dedama ant bokšto skersinių arti juostos. Sijos vidurys horizontaliu skersiniu tvirtinamas prie bokšto juostos, metalo konstrukcijos. Prie tos pačios juostos tvirtinamas ir spyrys, perduodantis vertikaliąją apkrovą. Atraminiai įtaisai tvirtinami prie bokšto konstrukcijų at­raminiais staleliais, iš anksto privirintais prie gamykloje gaminamų elementų. Kranas į kitą vietą perstatomas skrysčiais, kurių atrama pritvirtinta bokšto juos­tos gale. Prieš perstatant mažiausio siekio krano strėlė pritvirtinama prie stovo sraigtine sąvarža.Daugiaaukščių pastatų konstrukcijos montuojamos pristatomaisiais ir savikėliais   bokštiniais kranais.
Rezervuarams ir dujų talpykloms (gazholderiams) montuoti tinka kra­nai — vertikalūs stiebai su pasukamosiomis galvutėmis ir ant žemės esančiomis gervėmis. Rezervuarams montuoti skirtas kranas strieli­kutis,   sudarytas iš stiebo, pastatyto rezervuaro centre ir pririšto keturiais lygspyrį ir kilnojamą montavimo aikštelę. Centrinė nejudamoji krano atrama taip pat turi aplink sukamą spyrį. Žemiau jo ant atramos yra montavimo stalelis geg­nėms laikinai atremti montuojant talpyklos stogą. Ant krano rygelio įrengta darbo aikštelė  , kurioje surenkamos ir suvirinamos statinio konstrukcijos.

Sandūrų užtaisymas hermetikais ir termizoliacinėmis medžiagomis

Sandūroms tarp gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių pastatų išorinių sienų plokščių užtaisyti vartojamos mastikos, akytieji tarpikliai, sanda­rinamosios juostos.Mastikos skirstomos į nekietėjančias ir vulkanizuojančias. Nekietėjančiosios mastikos yMC-50 (TOCT 14791—79), buteprolas (TY 21-29-45—76), MBC (TY 38-106242—74)—klampi vientisa masė iš poliizobutileninio, etilenpropileni-nio, izopreninio ir butilinio kaučiukų, užpildų bei plastifikatorių. Spalva — nuo šviesiai pilkos iki rudos. Leistinoji eksploatacijos temperatūra nuo —50 iki +70|OC. Mastikos tankis kg/m3:

YMC-50  …………………………………………………….     1100. ..1500

Buteprolas…………………………………………………..     1500. ..1700

MBC    ………………………………………………………..     1400. ..1600

Mastika fasuojama stačiakampiais 60X30 mm skerspjūvio ir iki 500′ mm ilgio briketais. Jie suvyniojami j ne storesnę kaip 40 mm polietileno plėvelę, pakuoja­mi į medines arba kartonines dėžes, medines statines arba pintines. Suderinus su vartotoju, mastiką galima pakuoti ir į kitokią tarą. Vieno taros vieneto bruto masė turi būti ne didesnė kaip 50 kg.

metaline_konstrukcijaVulkanizuojančiosios mastikos — dvikomponentės tiokolo AM-05 (TY 84–246—75), Y-30M (TOCT 13489—79), KB-05 (TY 8424675); dvikomponentė butilkaučiuko UJUI-2Y, vienkomponentė silikoninė „Elastosilas 11-06″ (TY 6-02–775—73) elastiška į gumą panaši masė, gerai limpanti prie betono ir kitų me­džiagų; gaminama iš kaučiuko, plastifikatoriaus, skiediklio, užpildo ir vulkani-zatoriaus.

Mastikos tiekiamos taip: tiokolo — pagrindinė pasta — metalinėje taroje, kie-tėjančioji pasta — metalinėse arba polietileninėse dėžėse; komponentas UTIJI–2Y — parafinuotose kartoninėse 20 kg talpos statinėse, iš vidaus išklotose polie­tileno plėvele; silikoninė „Elastosilo 11-06″ — sandariai uždarytose polietileninėse švirkštų tūtose (gilzėse), paruošta vartoti. Mastikos spalva: AM-05 – šviesiai pilka, Y-30M, KB-05 —juoda, miJI-2Y, „Elastosilas 11-06″— šviesi.

Dvikomponentės tiokolo mastikos gaminamos darbo vietoje pagal pasą arba instrukciją.

Akytieji tarpikliai (hernito ir poroizolo virvės, tarpikliai nPll-l) vartojami kaip sandarinamoji medžiaga ir kaip tamprus pagrindas po mastika.

Hernito virvė — elastiška, akyta rudos spalvos su išorine ištisine vandens nepraleidžiančia plėvele, apvalaus (30′, 35 ir 40 mm skersmens), ovalaus ir kriau­šės formos skerspjūvio, 2,5 m ilgio. Tiekiama ryšuliais, po 10 kiekviename. Leis­tinoji eksploatacijos temperatūra nuo —26 iki +50°C

 

      Tarpiklis IlPTl-l elastiška guminė virvė, juodos spalvos, smulkiai akytos struktūros su tankia išorine plėvele. Tarpikliai gaminami apvalaus ir ovalaus skerspjūvio, gabenami ritiniais po 60.. .70 m, perrištais špagatu. Leistinoji eks­ploatacijos temperatūra nuo —25 iki +75 CC.

Poroizolo virvė—akyta juodos spalvos, apvalaus (20, 30, 40, 50 ir 60 mm skersmens), stačiakampio (30X40 ir 40X60 mm) ir ovalaus skerspjūvio, 3… 3,2 m ilgio. Pagal fizikinius-cheminius rodiklius poroizolo virvės gaminamos trijų markių: A, B ir B. Iki 3,2 m ilgio virvės tiekiamos surištos ryšuliais po 10 vienetų, ilgesnės—iki 30 kg masės ritiniais. Leistinoji eksploatacijos temperatūra nuo -40 iki +80°C.

Sandarinamosios juostos. Sandarinamąja juosta „Gerlenas-Jl“ apklijuojamos vertikalios sandūros iš vidaus, kad nepraleistų oro, ir sandarina­mos langų blokų priglaudimo prie plokščių angų kraštų vietos. Tai tampriai plas­tiška ruloninė medžiaga, iš vienos pusės apklijuota neaustine medžiaga. Juostos plotis — 80′, 10O, 120 ir 200 mm. Ji tiekiama rulonais po 12 rh. Į rulonus juosta suvyniojama kartu su tarpikline medžiaga (silikonuotu popieriumi) ant karto­ninių šerdžių. Rulonai sudedami į kartonines dėžes (po du arba keturis rulo­nus).Sandarinamoji juosta „Gervolitas“ vartojama išorinių sienų plokščių vertika­lioms sandūroms izoliuoti, kad nepraleistų vandens ir oro. Juosta — ruloninė 1,2 mm storio ir 180 mm pločio plėvelė, suvyniota į rulonus po 18 m. Rulonai sudedami į kartonines dėžes. Sandarinamosios juostos naudojamos metalo konstrukcijos gaminiuose.

Įtaisai ir techninė Įranga

Siūlėms sandarinti naudojami įvairūs techninės įrangos komplektai. Tai švirkštai, tūtų pripildymo įtaisai, termostatai, termosai, maišymo užtaisymo įtaisai, keitikliai, elektriniai hermetizatoriai.

Užtepti nekietėjančiai mastikai,esanclai švirkštų tūtose, naudojamasi tokiu įrangos komplektu: termostatas, tūtų pripildymo įrenginys, du pneumatiniai švirkštai ir kompresorius.Švirkštas veikia kartu su nuimamu tūtų pripildymo įtaisu, esančiu izoliuotojo namelyje. Mastika supjaustoma gabalais po 2,5 kg, dedama į Įrenginio pakrovimo angą ir stūmokliu sukemšama j tūtą. Įrenginys veikia, kai mastikos ir aplinkos temperatūra yra ne žemesnė kaip +5 °C.

Pneumatinio švirkšto nekietėjančiai mastikai injektuoti techninė charakteristika

Našumas 1/min                     0,7.. .7                       Tūtos ilgis mm     500

Suslėgto oro slėgis MPa     0,3.. .0,7               Švirkšto masė kg:

Tūtos talpa 1                         3,3                                    su maslika     9,7

Tūtos skersmuo mm             100                                 be mastikos     4,7

Prieš vartojant tūtos su mastika pašildomos termostatuose. Tai ne­rūdijančio plieno spinta su terrnoizoliaciniu apvalkalu ir elektriniais šildytuvais, maitinamais iš 220.. .380 V įtampos trifazės srovės tinklo. Atsižvelgiant „į lauko oro temperatūrą, yMC-50 mastika termostate pašildoma nuo 80.. .90 °C (kai oro temperatūra 20.. .10°C) iki 110. ..120 °C temperatūros (kai oro temperatūra nuo — 10 iki — 20°C). Buteprolo ir MBC mastikos pašildomos iki 20. ..60°C tempe­ratūros.

Pneumatiniai   švirkštai   gauna  suslėgtą  orą   iš     kompresoriaus.Buteprolo ir MBC mastikos į sandūras injektuojamos elektriniais her me ti z a t o r i a i s. Mastikos briketas dedamas į pakrovimo įtai­są 4; sraigtas , laipsniškai kabindamas mastika, per antgalį / stumia ją į san­dūrą. Sraigtu gabalėliais susmulkinta plėvelė lieka sandūroje kartu su mastika. Kad mastika su betono paviršiumi geriau sukibtų, šaltuoju metų laiku įjungia­mas elektrinis šildytuvas. Kintamosios srovės pramoninis dažnis pa­didinamas  keitikliais.

            Dviejų komponentų tiokolo mastikos į sandūrą injektuojamos pneumatiniu švirkštu. Mastikos daromos iš pagrindinės ir kietėjančiosios pastos. Švirkštai pripildomi mastikos maišymo užtaisymo įrenginyje (C3y), kuris sudarytas iš cilindro, stūmoklio, domkrato, vežimėlio, uždorio (ši-berio), orinio siurblio ir elektrinio gręžtuvo su mentiniu maišytuvu.

Pastatų bei konstrukcijų geodezinis nužymėjimas ir kontrolė

metalines-konstrukcijos-3-metalo-gaminiai.lt      Montuojant pastatus iš surenkamųjų elementų, reikia tiksliai lai­kytis projektinių pastato matmenų ir altitudžių. Atskirų pastato ele­mentų leistinieji nukrypimai nuo projektinių yra nurodyti statybos ir montavimo darbų techninėse sąlygose (TS). Pastatų ašys bei projek­tinės altitudės turi būti nužymimos labai tiksliai geodeziniais prie­taisais. Be to, montuojamų elementų padėtis turi būti nuolat kontro­liuojama.

Teodolitu nužymimos pagrindinės pastato ašys, matuojami bei ati­dedami horizontalūs ir vertikalūs kampai, tikrinamas konstrukcijų vertikalumas. Projektinės pastato altitudės nužymimos ir tikrinamos nivelyru. Atstumai tarp ašių ir linijos matuojami metaline rulete.Stambesnių objektų ir mikrorajonų paruošiamas specialus nužy­mėjimo brėžinys. Maži ir paprasti pastatai bei statiniai nužy­mimi iš genplano ir pamatų plano.

Kai statybos aikštelė paruošta statybai, pirmiausia nužymimas statybinis koordinačių tinklas (didelių statybų) arba raudonoji linija (statant pastatus mieste). Kvadratų krašti­nės imamos 100—400 m ilgio ir žymimos lygiagrečiai būsimo svar­biausio pastato pagrindinėms ašims. Kvadratų kampuose įkasami be­toniniai stulpeliai su metaliniu viršutiniu galu, kuriame įkertami kam­piniai kvadratų taškai. Užsakovo pakviesti miesto ar rajono specia­lios geodezinės tarnybos darbuotojai nužymi statybinį koordinačių tinklą, raudonąsias linijas ir, surašę aktą, perduoda jį statybinin­kams.

Projektinės pastato altitudės nužymimos, pradedant nuo valstybi­nio reperio. Jeigu valstybinio reperio statybos aikštelėje nėra, tai rei­kia atitinkamoje vietoje padaryti laikiną reperį, t. y. įbetonuoti metalinį bėgį ar vamzdį žemiau įšalimo ribos, paliekant viršutinį ga­lą 20—30 cm išsikišusį virš žemės paviršiaus. Laikinojo reperio abso­liutus aukštis nustatomas dvigubu niveliavimo ėjimu nuo valstybinio reperio. Tokiu pat būdu nustatomi ir statybinio koordinačių tinklo kampinių taškų absoliutūs aukščiai. Tokie laikini reperiai naudojami visą statybos laiką, o užbaigus darbus — išardomi.

Geodezinius darbus statyboje sudaro trys etapai:

1)     pastato pamatų duobių ar tranšėjų kontūrų ir kasimo gylio nu­žymėjimas;

2)     pastato ašių ir projektinių altitudžių detalus nužymėjimas (prieš montuojant pamatus);

3)     geodezinė kontrolė montuojant.

Detaliai pastatą nužymėti nereikia prieš žemės darbus, nes, kasant ir transportuojant gruntą, gali būti pažeisti nužymėjimo ženklai.

Pamatų duobių ar tranšėjų kontūrams nužymėt i pasirenkamos dvi susikertančios pagrindinės pastato ašys. Pa­grindinėms ašims nužymėti įkasami stulpai saugiose vietose, šiek tiek toliau nuo statomo pastato. Šios ašys nužymimos pagal statybinį ko­ordinačių tinklą, atidedant atitinkamas pastato kampų (ašių susi­kirtimo) koordinates, o jeigu tokio tinklo nėra, remiantis genplano duomenimis. Pamatų duobės ar tranšėjos viršus kampuose nužymi­mas kuoliukais. Be to, ekskavatorininkui reikia nurodyti kasimo gylį ir šlaitų nuolydį, apie tolimesnius statybos darbus galite pamatyti mūsų svetainėje www.metalo-gaminiai.lt