Mišinių formavimas ir tankinimas

perkraustymo-paslaugosMažos klampos mišiniams (liejamieji mišiniai) praktiškai nerei­kia tankinimo formuojant dirbinius arba dirbinių paviršius. Tai technologiškai patogu. Liejamiesiems mišiniams gauti į mišinius įmaišomi plastifikatoriai. Net mažas plastifikatorių kiekis sumažina mišinių klampą, pagerina dirbinių formavimą, ypač tų, kurių forma sudėtinga. Tas pat rezultatas pasiekiamas imant papildomą skysčio kiekį.

Naudojant padidintos klampos mišinius, foumavimo metu svarbu nesuardyti dirbinio vientisumo. Formavimas paprastai siejasi su mi­šinio komponentų (grūdelių tipo užpildų) tankinimu. Didesnis grūde­lių tankis turi būti pasiektas dar žaliavas paruošiant, ypač išdega­miems gaminiams. Pirminis mišinio tankinimas sumažina tarpus tarp grūdelių, šių grūdelių ryšiai iš taškinių tampa tarpfaziniais pagal kon­takto ribas. Kituose technologijos etapuose taip sumažinamas energi­jos kiekis (pavyzdžiui, išdegant), esant mažesnei temperatūrai ir trumpesniam išlaikymo laikui.

Atsižvelgiant į mišinio rūšį, formuojama naudojant mišinio klo­jimo įrangą, presus, ekstrudeiius ir kt. Optimalaus mišinio formavi­mo ir tankinimo parinkimas priklauso nuo žaliavos sudėties, gamy­bos našumo, reikiamų dirbiniu savybių. Tačiau bet kokiu atveju reikia užtikrinti pradinį dirbinil| stiprį ir susirišimą, o tada galimi tolesni jų tankinimo etapai. Pirminis susirišimas vyksta veikiant mo­lekulinėms (Vandervalso) jėgoms. Jos gali pritraukti daleles vieną prie kitos, joms suartėjant. Dviejų dalelių poveikio jėga (jei dalelės sąlyginai sferinės) apskaičiuojama pagal formulę:

P = 4n(r[-r2)/(r] + r2)G,

r – dviejų dalelių spinduliai; a – paviršinė energija fazių kontakto zonoje.

Priartėjus dalelėms vienai prie kitos labai arti, atsiranda ir didėja nlstūmiamos jėgos. Galiausiai gaunamas bendrasis poveikis, kuris optimaliu vienai nuo kitos dalelių atstumu užtikrina pirminį pusfab­rikačio stiprį. Formuojamų arba suformuotų dirbinių tankinimas – tai svarbus makrostruktūros susidarymo etapas, nes šiame etape rišamosios me­džiagos aplinkoje gana stipriai užfiksuojami užpildai ir kiti konglo­merato komponentai. Užfiksavimas gali vykti sulimpant komponen­tams arba suaugant (pavyzdžiui, kristalams), taip pat per visiškai sukietėjusios arba kietėjančios rišamosios medžiagos tarpsluoksnius. Kontaktas per tarpsluoksnius tankinimo etape būdingesnis konglo-meratinėms medžiagoms nei tiesioginis kontaktavimas arba dalelių suaugimas, veikiant paviršiaus energijai, cheminiams ryšiams arba kitiems kompleksiniams veiksniams.

Dėl mišinio masės dalelių suartėjimo molekulinis jėgos laukas persiskirsto ir išsilygina, vyksta šilumos masės mainai pervezami. Mišinio tūris tankinant ir sutankinus mažėja, o polidispersinė sistema pamažu tampa pusiausvira. Atsižvelgiant į paruošto mišinio tipą, yra specifi­nės makrostruktūros formavimo ypatybės. Plastiškų mišinių makrostruktūra susidaro greitai, nepadidinant tankinamosios jėgos, bet veikiant gravitacijai ir takumui. Tankinant standžius mišinius, kurie paprastai perkraustymo paslaugos vilniuje turi mažesnius rišančiosios medžiagos ir skystos fazės kiekius, reikia atlikti didesnį darbą nei plastiškuose arba liejimo būdu formuojamuose mišiniuose. Tam tikslui polidispersinėms dalelėms suartinti taikomi įvairūs metodai: išstumiant rišamosios medžiagos dalį į vietą tarp grūdelių esančių porų ir tuštumų arba į užpildo poras ir tuštumas . Didžiausia užpildų dalis monolite kontaktuoja per riša­mosios medžiagos sluoksnelius. Esant nepakankamam rišamosios medžiagos kiekiui sluoksneliuose atsiranda diskretinės zonos, padi­dėja poringumas ir oro arba kitų dujų kiekis sistemose.

Lydinių sandara

konstrukcija is metalo Kristalinės ir amorfinės medžiagos skiriasi ne tiktai jų ato­mu tarpusavio išsidėstymu, bet ir eile kitų savybių.Kristalinių medžiagų savybės priklauso nuo atomų išsidės­tymo kristalo gardelėje. Kadangi atstumai tarp atomų nėra lygūs, tai tarp jų esančios sąveikos jėgos įvairiomis kryptimis bus nevienodos. Todėl kristalinių medžiagų savybės viena kryp­timi skiriasi nuo jų savybių kita kryptimi. Toks savybių skir­tumas yra vienas iš svarbiausių kristalų ypatumų. Iš taisyklingos formos kristalo  iš­plauti du bandiniai, vienodos formos ir dydžio, tačiau išdėstyti skirtingai. Bandiniai buvo bandomi tempiant vienoda jėga. Pa­sirodė, kad bandinys nežymiai pailgėjo, o bandinys suiro. Bandinys pasirodė esąs mažiau atsparus. Vadinasi, visas kristalas, tempiant jį bandinio kryptimi, turės mažesnį at­sparumą.Amorfinėms medžiagoms toks reiškinys nebūdingas.Nuo   smūgio   kristalinė   medžiaga   suskyla   j   smulkesnius kristalus, išlaikančius stambiųjų kristalų formą. Amorfinė me­džiaga nuo smūgio suskyla j neapibrėž­tos formos gabalus.

Svarbi kristalinės medžiagos savybė yra ta, kad ji turi slydimo plokštumas. Kristalą veikiant mechaniškai, jo atomai ima slinkti tam tikromis plokštumomis (sluoksniais), vadinamomis slydimo plokštumomis. Tokiu pat būdu veikiant amorfinę medžiagą, ji virs beformiais gabalais, nes jos atomai juda netvarkin­ga.    Ši temperatūra vadinama lydymosi tempe­ratūra. Amorfinės medžiagos neturi konkrečios lydymosi tempe­ratūros; kaitinant jos palaipsniui minkštėja ir pereina į skystą būvį.

Lydinių Sandara.

Lydiniu vadinama kristalinė medžiaga, kurios sudėtyje yra du arba keli elementai. Lydiniai gali būti sudaryti iš metalų ir nemetalų (anglies, silicio, fosforo, sieros ir kt). Plienas ir špižius — lydiniai, susidedantieji iš metalo — geležies ir nemetalo — anglies. Pliene ir špižiuje paprastai būna ir kai kurių kitų elementų, kaip priemaišų.Tie patys elementai gali sudaryti įvairių savybių lydinius. Pavyzdžiui, geležis ir anglis sudaro špižių ir plieną — lydinius su nevienodomis savybėmis. Špižiuje yra daugiau anglies, negu pliene. Plieno mechaninės savybės geresnės, negu špižiaus.

Lydiniai paprastai gaunami, sulydant sudedamąsias dalis, vadinamas komponentais. Kai kurie lydiniai, pavyzdžiui, kie­tieji, gaunami, sukepinant komponentus.Lydinių savybės priklauso ne tik nuo jų cheminės sudėties, bet ir nuo vidinės sandaros. Pagal savo vidinę sandarą lydiniai skirstomi į tris rūšis: cheminius junginius, kietuosius tirpalus ir mechaninius mišinius.Cheminiai junginiai gaunami, įvykus komponentų cheminei sąveikai, kai vieno komponento atomas arba atomų grupė sudaro naują gardelę su antro komponento atomais. Kiekvienam vieno komponento gramui lydinyje tenka griežtai apibrėžtas kito komponento gramų skaičius. Cheminio junginio pavyzdžiu gali būti metalų junginiai su anglimi, va­dinami karbidais. Cheminis geležies junginys su anglimi vadi­namas geležies karbidu, arba cemen’titu. Chromas, titanas ir kiti metalai taip pat gali sudaryti karbidus. Karbidai pasižymi dideliu kietumu ir trapumu, jie padidina lydinio kietumą ir stiprumą, tačiau sumažina plastiškumą.Kietasis tirpalas, gaunamas, patekus į pagrindinio metalo kristalo gardelę tirpinamojo metalo ar nemetalo ato­mams. Geležis gali sudaryti kietuosius tirpalus su anglimi, man­ganu, siliciu ir kt. Kietieji tirpalai gali susidaryti dviem būdais: arba pakei­tus pagrindinio metalo atomus  tirpinamojo elemento atomais, arba įsiarpus į pagrindinio metalo kristalo gar­delę tirpinamojo elemento atomams. Kietiesiems pakeitimo tirpalams priskiriami žalvariai, bronzos, o kietiesiems įsiterpimo tirpalams — kai kurios plieno rūšys ir kt.

M e e h a u i n i s mišinys — tai lydinys, susidedantis iš dviejų arba keleto komponentų, kurie neveikia vienas kito. Ly­dinyje kiekvienas komponentas būna atskirų kristalų (grūdelių) pavidalu. Susidarant mechaniniam mišiniui, naujų kristalo gar­delių neatsiranda, kaip cheminiuose junginiuose. Mechaniniame mišinyje kiekviena sudedamoji dalis išsaugo savo specifines savybes. Mechaninio mišinio pavyzdžiu gali būti švino lydinys su stibiu.Pramonė išleidžia didelį kiekį įvairių savybių lydinių, kurie technikoje panaudojami žymiai plačiau, negu grynieji metalai. Buvo pagaminti lydiniai, kuriuos panaudojus buvo gali­ma paleisti dirbtinius Žemės ir Mėnulio palydovus, kosminius laivus, kurių detalės turi išlaikyti didelius krūvius, aukštas tem­peratūras ir vibraciją.

Krano montavimas statybos aikštelėse

metalineskonstrukcijosStiebiniai statiniai montuojami savikėliais kranais: (spragoti stiebai, dažniausiai tribriaunio skerspjūvio),  (vamzdiniai stiebai), CFIK ir EIK (spragoti stiebai). Visi kranai pasukami aplink. Kranai 1KP turi vienodo ilgio spyrį, kurio siekis, montuojant kon­strukcijas, nesikeičia. Kranai , COK ir flK  turi strėlę su keičiamu siekiu. Pastarasis keičiamas strėlės skrysčiais. Keliamoji galia kinta pagal strėlės siekį. Pasukamoji galvutė sukama dviem rankinėmis gervėmis traukiant lyną, užvyniotą ant pasukamojo rato. Ji įtaisyta krano liemenyje. Apatinėje lie­mens dalyje įtaisyti atraminiai įtaisai, kuriais kranas pritvirtinamas prie montuojamo stiebo. Viršutinėje krano liemens dalyje, sumontuotos stiebo sekcijos viršaus lygyje, yra įtaisai, rei­kalingi krano apkabai perstatyti. Kra­no liemenį apjuosia kvadratinio skers­pjūvio spragota apkaba, kurios juos­tos ir tinklelis yra iš kampuočių. Per­statant kraną, „liemuo slenka apkabos viduje; tam tikslui apkabos galuose yra kreipiamosios iškyšos. Apkaba atlaiko tik horizontaliąsias apkrovas. Visa ver­tikalioji apkrova perduodama per kra­no liemens apatinius atraminius įtai­sus.Savikėliai kranai tvirtinami prie stiebo atraminiais staleliais, privirin­tais prie juostų gamykloje. Kranų ger­vės yra ant žemės per stiebo aukš­čio nuo pamato ašies.Kranas į kitą vielą perstatomas tokiu būdu. Krano viršus pritvirtina­mas prie projektinėje padėtyje pasta­tytos ir pritvirtintos stiebo sekcijos vir­šaus, o atraminiai apkabos įtaisai at­palaiduojami. Po to apkaba pakeliama aukštyn į krano perstatymo aukštį; ji slenka liemeniu kreipiamosiomis. Nau­joje padėtyje apkaba tvirtinama prie stiebo viršutiniais ir apatiniais įtaisais ir keliamas krano liemuo. Perstatant krano liemenį, jo atraminiai įtaisai nu­imami, o naujoje padėtyje vėl pritvir­tinami prie stiebo konstrukcijų.Savikėliams kranams naudojami plieniniai lynai, dažniausiai tokio skers­mens: 15,5.. .17,5 mm — krovininiams skrysčiams; 19,5 mm — krano pakėlimo skrysčiams; 8,8. ..13 mm — kranui pa­sukti. Lynų ilgis apskaičiuojamas 180 ir 300 m aukščio stiebams montuoti.

             Bokštiniai  statiniai montuojami priauginimo metodu savikėliais ir perstatomaisiais kranais. Labiausiai paplitę kabamieji sa­vikėliai kranai, statomi montuojamo bokšto cent­re ir pritvirtinami prie jo konstrukcijų lynų atotampornis. Sių kranų konstrukcija analogiška savikėlių kranų, naudoja­mų stiebams montuoti, konstrukcijai. Kranai turi liemenį, pasukamą galvutę su strėle ir apkabą, naudojamą mechanizmui perstatyti. Krano strėlės siekis kei­čiamas, kad butų galima padėti elementus per visą bokšto skerspjūvi.Liemens skerspjūvis ne mažesnis kaip 1X1 m, ilgis didesnis kaip 40 m. Kra­nų keliamoji galia vienoda esant bet kokiam strėlės siekiui. Krano elektrinės gervės yra  ant žemės, o apkaba  tvirtinama prie sumontuotų bokšto konstrukcijų keturiomis pasvirusiomis pakabomis ir aštuoniomis horizontaliomis atotampomis, išdėstytomis po keturias viršutiniame ir apatiniame apkabos gale.
            Kad krano liemuo būtų pastovus keliant, tam tikru atstumu (16—21 m) nuo apkabos įtaisomas papildomas rėmelis apkaba, fiksuojantis liemens padėti horizontalioje padėtyje ir sumažinantis jo laisvąjį ilgį.Strėlė tvirtinama prie vertikalaus stovo pasukamojo rato. Strėlės siekis kei­čiamas strėlės skrysčiais, tvirtinamais prie stovo viršutinio galo. Krovininiai skrvsčiai tvirtinami prie strėlės galo.“Perstatomasis    strėlinis    kranas   sudarytas iš strėlės , stovo su pasukamuoju ratu ir atraminio įtaiso.Vertikalusis krano stovas tvirtinamas prie bokšto konstrukcijų dviejuose lyg­menyse. Viršutinis tvirtinimo mazgas atlaiko horizontaliąsias jėgas. Apatinis tvirtinimo mazgas vertikalaus stovo atrama perduoda vertikaliąsias apkro­vas. Prie vertikalaus stovo apatinės dalies tvirtinamas pasukamasis ratas. Atra­minis įtaisas / sudarytas iš sijos, spyrio ir skersinio. Atraminė sija dedama ant bokšto skersinių arti juostos. Sijos vidurys horizontaliu skersiniu tvirtinamas prie bokšto juostos, metalo konstrukcijos. Prie tos pačios juostos tvirtinamas ir spyrys, perduodantis vertikaliąją apkrovą. Atraminiai įtaisai tvirtinami prie bokšto konstrukcijų at­raminiais staleliais, iš anksto privirintais prie gamykloje gaminamų elementų. Kranas į kitą vietą perstatomas skrysčiais, kurių atrama pritvirtinta bokšto juos­tos gale. Prieš perstatant mažiausio siekio krano strėlė pritvirtinama prie stovo sraigtine sąvarža.Daugiaaukščių pastatų konstrukcijos montuojamos pristatomaisiais ir savikėliais   bokštiniais kranais.
Rezervuarams ir dujų talpykloms (gazholderiams) montuoti tinka kra­nai — vertikalūs stiebai su pasukamosiomis galvutėmis ir ant žemės esančiomis gervėmis. Rezervuarams montuoti skirtas kranas strieli­kutis,   sudarytas iš stiebo, pastatyto rezervuaro centre ir pririšto keturiais lygspyrį ir kilnojamą montavimo aikštelę. Centrinė nejudamoji krano atrama taip pat turi aplink sukamą spyrį. Žemiau jo ant atramos yra montavimo stalelis geg­nėms laikinai atremti montuojant talpyklos stogą. Ant krano rygelio įrengta darbo aikštelė  , kurioje surenkamos ir suvirinamos statinio konstrukcijos.

Sandūrų užtaisymas hermetikais ir termizoliacinėmis medžiagomis

Sandūroms tarp gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių pastatų išorinių sienų plokščių užtaisyti vartojamos mastikos, akytieji tarpikliai, sanda­rinamosios juostos.Mastikos skirstomos į nekietėjančias ir vulkanizuojančias. Nekietėjančiosios mastikos yMC-50 (TOCT 14791—79), buteprolas (TY 21-29-45—76), MBC (TY 38-106242—74)—klampi vientisa masė iš poliizobutileninio, etilenpropileni-nio, izopreninio ir butilinio kaučiukų, užpildų bei plastifikatorių. Spalva — nuo šviesiai pilkos iki rudos. Leistinoji eksploatacijos temperatūra nuo —50 iki +70|OC. Mastikos tankis kg/m3:

YMC-50  …………………………………………………….     1100. ..1500

Buteprolas…………………………………………………..     1500. ..1700

MBC    ………………………………………………………..     1400. ..1600

Mastika fasuojama stačiakampiais 60X30 mm skerspjūvio ir iki 500′ mm ilgio briketais. Jie suvyniojami j ne storesnę kaip 40 mm polietileno plėvelę, pakuoja­mi į medines arba kartonines dėžes, medines statines arba pintines. Suderinus su vartotoju, mastiką galima pakuoti ir į kitokią tarą. Vieno taros vieneto bruto masė turi būti ne didesnė kaip 50 kg.

metaline_konstrukcijaVulkanizuojančiosios mastikos — dvikomponentės tiokolo AM-05 (TY 84–246—75), Y-30M (TOCT 13489—79), KB-05 (TY 8424675); dvikomponentė butilkaučiuko UJUI-2Y, vienkomponentė silikoninė „Elastosilas 11-06″ (TY 6-02–775—73) elastiška į gumą panaši masė, gerai limpanti prie betono ir kitų me­džiagų; gaminama iš kaučiuko, plastifikatoriaus, skiediklio, užpildo ir vulkani-zatoriaus.

Mastikos tiekiamos taip: tiokolo — pagrindinė pasta — metalinėje taroje, kie-tėjančioji pasta — metalinėse arba polietileninėse dėžėse; komponentas UTIJI–2Y — parafinuotose kartoninėse 20 kg talpos statinėse, iš vidaus išklotose polie­tileno plėvele; silikoninė „Elastosilo 11-06″ — sandariai uždarytose polietileninėse švirkštų tūtose (gilzėse), paruošta vartoti. Mastikos spalva: AM-05 – šviesiai pilka, Y-30M, KB-05 —juoda, miJI-2Y, „Elastosilas 11-06″— šviesi.

Dvikomponentės tiokolo mastikos gaminamos darbo vietoje pagal pasą arba instrukciją.

Akytieji tarpikliai (hernito ir poroizolo virvės, tarpikliai nPll-l) vartojami kaip sandarinamoji medžiaga ir kaip tamprus pagrindas po mastika.

Hernito virvė — elastiška, akyta rudos spalvos su išorine ištisine vandens nepraleidžiančia plėvele, apvalaus (30′, 35 ir 40 mm skersmens), ovalaus ir kriau­šės formos skerspjūvio, 2,5 m ilgio. Tiekiama ryšuliais, po 10 kiekviename. Leis­tinoji eksploatacijos temperatūra nuo —26 iki +50°C

 

      Tarpiklis IlPTl-l elastiška guminė virvė, juodos spalvos, smulkiai akytos struktūros su tankia išorine plėvele. Tarpikliai gaminami apvalaus ir ovalaus skerspjūvio, gabenami ritiniais po 60.. .70 m, perrištais špagatu. Leistinoji eks­ploatacijos temperatūra nuo —25 iki +75 CC.

Poroizolo virvė—akyta juodos spalvos, apvalaus (20, 30, 40, 50 ir 60 mm skersmens), stačiakampio (30X40 ir 40X60 mm) ir ovalaus skerspjūvio, 3… 3,2 m ilgio. Pagal fizikinius-cheminius rodiklius poroizolo virvės gaminamos trijų markių: A, B ir B. Iki 3,2 m ilgio virvės tiekiamos surištos ryšuliais po 10 vienetų, ilgesnės—iki 30 kg masės ritiniais. Leistinoji eksploatacijos temperatūra nuo -40 iki +80°C.

Sandarinamosios juostos. Sandarinamąja juosta „Gerlenas-Jl“ apklijuojamos vertikalios sandūros iš vidaus, kad nepraleistų oro, ir sandarina­mos langų blokų priglaudimo prie plokščių angų kraštų vietos. Tai tampriai plas­tiška ruloninė medžiaga, iš vienos pusės apklijuota neaustine medžiaga. Juostos plotis — 80′, 10O, 120 ir 200 mm. Ji tiekiama rulonais po 12 rh. Į rulonus juosta suvyniojama kartu su tarpikline medžiaga (silikonuotu popieriumi) ant karto­ninių šerdžių. Rulonai sudedami į kartonines dėžes (po du arba keturis rulo­nus).Sandarinamoji juosta „Gervolitas“ vartojama išorinių sienų plokščių vertika­lioms sandūroms izoliuoti, kad nepraleistų vandens ir oro. Juosta — ruloninė 1,2 mm storio ir 180 mm pločio plėvelė, suvyniota į rulonus po 18 m. Rulonai sudedami į kartonines dėžes. Sandarinamosios juostos naudojamos metalo konstrukcijos gaminiuose.

Įtaisai ir techninė Įranga

Siūlėms sandarinti naudojami įvairūs techninės įrangos komplektai. Tai švirkštai, tūtų pripildymo įtaisai, termostatai, termosai, maišymo užtaisymo įtaisai, keitikliai, elektriniai hermetizatoriai.

Užtepti nekietėjančiai mastikai,esanclai švirkštų tūtose, naudojamasi tokiu įrangos komplektu: termostatas, tūtų pripildymo įrenginys, du pneumatiniai švirkštai ir kompresorius.Švirkštas veikia kartu su nuimamu tūtų pripildymo įtaisu, esančiu izoliuotojo namelyje. Mastika supjaustoma gabalais po 2,5 kg, dedama į Įrenginio pakrovimo angą ir stūmokliu sukemšama j tūtą. Įrenginys veikia, kai mastikos ir aplinkos temperatūra yra ne žemesnė kaip +5 °C.

Pneumatinio švirkšto nekietėjančiai mastikai injektuoti techninė charakteristika

Našumas 1/min                     0,7.. .7                       Tūtos ilgis mm     500

Suslėgto oro slėgis MPa     0,3.. .0,7               Švirkšto masė kg:

Tūtos talpa 1                         3,3                                    su maslika     9,7

Tūtos skersmuo mm             100                                 be mastikos     4,7

Prieš vartojant tūtos su mastika pašildomos termostatuose. Tai ne­rūdijančio plieno spinta su terrnoizoliaciniu apvalkalu ir elektriniais šildytuvais, maitinamais iš 220.. .380 V įtampos trifazės srovės tinklo. Atsižvelgiant „į lauko oro temperatūrą, yMC-50 mastika termostate pašildoma nuo 80.. .90 °C (kai oro temperatūra 20.. .10°C) iki 110. ..120 °C temperatūros (kai oro temperatūra nuo — 10 iki — 20°C). Buteprolo ir MBC mastikos pašildomos iki 20. ..60°C tempe­ratūros.

Pneumatiniai   švirkštai   gauna  suslėgtą  orą   iš     kompresoriaus.Buteprolo ir MBC mastikos į sandūras injektuojamos elektriniais her me ti z a t o r i a i s. Mastikos briketas dedamas į pakrovimo įtai­są 4; sraigtas , laipsniškai kabindamas mastika, per antgalį / stumia ją į san­dūrą. Sraigtu gabalėliais susmulkinta plėvelė lieka sandūroje kartu su mastika. Kad mastika su betono paviršiumi geriau sukibtų, šaltuoju metų laiku įjungia­mas elektrinis šildytuvas. Kintamosios srovės pramoninis dažnis pa­didinamas  keitikliais.

            Dviejų komponentų tiokolo mastikos į sandūrą injektuojamos pneumatiniu švirkštu. Mastikos daromos iš pagrindinės ir kietėjančiosios pastos. Švirkštai pripildomi mastikos maišymo užtaisymo įrenginyje (C3y), kuris sudarytas iš cilindro, stūmoklio, domkrato, vežimėlio, uždorio (ši-berio), orinio siurblio ir elektrinio gręžtuvo su mentiniu maišytuvu.

Nuovargis ir kaip jo išvengti

Nuovargis — tai organizmo fiziologinių procesų sutrikimas dėl la­bai intensyvaus ir ilgo darbo.Nuvargus pablogėja visa organizmo veikla ir sumažėja dar­bingumas. Dėl labai didelio fizinio nuovargio pablogėja ir proti­nis darbas, ir atvirkščiai, po ilgo protinio darbo sunkiau dirbti ir fiziškai.Subjektyvūs nuovargio požymiai gali būti raumenų skausmas, bendras silpnumas, nenoras dirbti ir net pakitęs žmogaus elge­sys — irzlumas, prislėgta nuotaika arba apatija. Sių pakitimų ryš­kumas priklauso nuo fizinio ar protinio darbo įtampos.

www.kvepinkis.lt Ilgai dirbamas vidutiniškai įtemptas darbas sukelia vidutinį nuovargį, kuris tinkamai pailsėjus praeina ir nepakenkia sveikatai.Labai  nuvargstama  po   labai  intensyvaus  fizinio  arba  protinio darbo, organizmas gali visiškai išsekti. Tai dažnai atsitinka dėl blogo darbo organizavimo.Kai gana ilgą laiką po didelio ar net vidutinio nuovargio gerai nepailsima, pervargstama. Pervargimas pasireiškia įvairiais ne­galavimo požymiais, todėl kartais sunku jį atskirti nuo kitų li­guistų būsenų. Dažniausi pervargimo simptomai — nuolat bloga savijauta, prislėgtumas, „prasta“ išvaizda, greitas nuovargis net nuo nedidelės fizinės ir protinės įtampos, blogas apetitas, sutrikęs miegas ir kt.Pervargus paūmėja lėtinės ligos, taip pat sumažėja organizmo atsparumas ligų sukėlėjams. Nervinis ir psichinis pervargimas sukelia ypač pavojingus organizmo fiziologinių procesų sutriki­mus, kurių poilsis jau nepanaikina. Tik po ilgos, tinkamai organi­zuotos reabilitacijos organizmas atgauna nervinę ir psichinę pu­siausvyrą.Viena iš nuovargio formų yra pavargimas. Dažniausiai jį su­kelia monotoniškas ir neįdomus darbas. Nuovargis paprastai taip pat padidėja dėl blogo darbo organizavimo tiek darbovietėje, tiek namie.

Tinkamai sutvarkyta darbo vieta, patogiai padėti darbo įran­kiai, medžiagos, knygos labai taupo mūsų laiką, lengvina darbą, mažina protinę ir fizinę įtampą. Svarbu gerai suplanuoti kiek­vieną darbą, skirti pakankamai laiko jam atlikti.

Darbo drabužiai turi būti patogūs, nesiauri, nevaržyti judesių, netrikdyti kraujotakos. Avalynę reikia pritaikyti kojai ir parinkti pagal darbą. Tai ypač svarbu, kai ilgai dirbama stovint arba daug „lakstoma“.Svarbus ir darbo vietos apšvietimas. Jis turi būti geras, bet neryškus, nevarginantis akių. Didelėse patalpose rekomenduoja­ma išsklaidyta šviesa, o dirbant labai kruopštų darbą, šviesa turi būti ryški, bet nespiginanti į akis.Judesių kokybei bei tikslumui ir nuovargio laipsniui turi įta­kos kūno padėtis dirbant. Labiausiai vargina stovėjimas: pabrinks­ta kojos, išsiplečia venos, susiformuoja plokščiapadystė. Dirbant tokį darbą, reikia įprasti pakaitomis lengvai atpalaiduoti tai vie­nos, tai kitos kojos raumenis. Tai daroma taip: kūno masė per­keliama ant vienos kojos, o kita koja tuo metu lengvai sulenkia­ma per kelį. Po tam tikro laiko kojų padėtis pakeičiama.

Tam tikrų įgūdžių reikia ir dirbant sėdimą darbą. Kai viršu­tinė kūno dalis smarkiai pasvirusi į priekį, reikia papildomų pas­tangų galvai ir liemeniui tam tikroje padėtyje išlaikyti, o dėl di­delio krūvio nugaros ir kaklo raumenims nuvargstama.Šie raumenys mažiausiai įsitempia, kai liemuo truputį palinkęs į priekį, o juosmuo vos vos išlenktas.Krėslai arba kėdės turi atitikti šiuos reikalavimus,krėslo konstrukcija turi būti tokia, kad kūno masė pasiskirs­tytų kuo didesniame sėdynės paviršiuje. Daugiau straipsnių rasite mūsų bloge www.village.lt .

Kvepalų gamyba iš vaisių ir augalų

A woman sprays perfume from a bottle of Victoria Beckham's 'Signature' fragrance at Harvey Nichols in ManchesterVaisiuose yra daug vandens, todėl jų kvapiosios medžiagos per daug išsi­sklaidžiusios ir negali būti naudojamos parfumerijoje. Tik citrusai, kurių žievėje sukauptos kvapiosios medžiagos, ir tie vaisiai, kuriuos galima džio­vinti, yra naudojami parfumerijos pramonėje. Specialistai parfumeriai pa­vadino hesperidais citrinų, mandarinų, apelsinų ir kitokių vaisių aromati­nes medžiagas, kurios yra visų rūšių odekolono ir tualetinio vandens su­dedamoji dalis.

Citrina

Eterinis aliejus gaunamas išspaudus vaisiaus Otrus limon žievę; citrinme­dis auginamas Italijoje, Floridoje, Pietų Amerikoje ir Dramblio Kaulo Kran­te. Šis kvapusis eterinis aliejus naudojamas kaip pagrindinė medžiaga ir suteikia kvepalams šviežumo atspalvį. Citrina kaip mums yra žinoma išsiskiria savo rūgštumu, todėl parfumerijos pramonėje naudojama tam, kad užtikrintų stipresnio aromato įsiskverbimą ir išliekamumą, citrinos rūgštis sustiprina jau esamus išgautas kvapų gamas.

Apelsinas

Norint gauti kvapųjį eterinį aliejų, kuris nuostabiai įsipina į odekolono ar tualetinio vandens kvapą, naudojamos karčiojo apelsino (Otrus auran-tium amarą) ir saldžiojo apelsino (Otrus aurantium dulcis) žievės. Apelsinas kvepalams ir jų aliejams suteikia lengvo saldumo ir tuo jis yra ypatingas ir traukiantis parfumerius. Apelsiną dažnai mėgsta įdėti versace mados namų idėjos kvepalų architektai.

Mandarinas

Otrus reticulata kilęs iš Kinijos, kur jo vaisius pateikdavo mandarinams. Iš jo žievės išspaudžiamas kvapusis aliejus. Mandarinas kaip ir jo brolis apelsinas suteikia kvepalams saldumo pojūti, todėl nereikia apsiriboti tik vien mandarinu arba tik apelsinu, jie kartu labai gerai dera.

Greipfrutas

Greipfruto kvapusis aliejus gaunamas iš Otrus paradisi, kuris auginamas Izraelyje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Parfumerijos pramonėje nau­dojamas neseniai, daugiausia kaip modifikatorius hesperidų deriniuose. Greifrutas skirtingai nei apelsinų šeimos nariai yra kur kas aštresnis ir subtilesnis, todėl jo dėti kuriant kvepalus reiktu šiektiek mažiau, nes greifruto aromatas gali permušti kitų vaisių ar augalų standartinius kvapus.

Reikia dar paminėti bergamotę Otrus bergamia, kurios vaisiai panašūs į didelius nevalgomus apelsinus. Jos labai lakus kvapusis aliejus kvepalams suteikia stiprumo ir aštrumo. Dar vertėtų paminėti cedratą, gaunamą iš citrono medžio (Otrus medica), plačiai naudotą XVIII ir XIX amžiuje, o dabar parfumerių visiškai pamirštą. Prisiminkime ir smulkiąją, arba žalią­ją, citriną, medžio Otrus aurantifolia vaisių, kurio kvapusis aliejus varto­jamas tualetinio vandens vyrams, odekolonų sportininkams kompozicijo­se, taip pat yra kokakolos sudedamoji dalis!

Anyžius ir badijonas

Anyžius (Pimpinella anisum) – žolė, auga Europoje. Kvapusis aliejus gau­namas distiliacijos būdu iš mažų sudžiovintų anyžiaus vaisių. Anyžius ypatingai stiprus augalas naudojamas parumerijos pramonėje.

 

Pastatų bei konstrukcijų geodezinis nužymėjimas ir kontrolė

metalines-konstrukcijos-3-metalo-gaminiai.lt      Montuojant pastatus iš surenkamųjų elementų, reikia tiksliai lai­kytis projektinių pastato matmenų ir altitudžių. Atskirų pastato ele­mentų leistinieji nukrypimai nuo projektinių yra nurodyti statybos ir montavimo darbų techninėse sąlygose (TS). Pastatų ašys bei projek­tinės altitudės turi būti nužymimos labai tiksliai geodeziniais prie­taisais. Be to, montuojamų elementų padėtis turi būti nuolat kontro­liuojama.

Teodolitu nužymimos pagrindinės pastato ašys, matuojami bei ati­dedami horizontalūs ir vertikalūs kampai, tikrinamas konstrukcijų vertikalumas. Projektinės pastato altitudės nužymimos ir tikrinamos nivelyru. Atstumai tarp ašių ir linijos matuojami metaline rulete.Stambesnių objektų ir mikrorajonų paruošiamas specialus nužy­mėjimo brėžinys. Maži ir paprasti pastatai bei statiniai nužy­mimi iš genplano ir pamatų plano.

Kai statybos aikštelė paruošta statybai, pirmiausia nužymimas statybinis koordinačių tinklas (didelių statybų) arba raudonoji linija (statant pastatus mieste). Kvadratų krašti­nės imamos 100—400 m ilgio ir žymimos lygiagrečiai būsimo svar­biausio pastato pagrindinėms ašims. Kvadratų kampuose įkasami be­toniniai stulpeliai su metaliniu viršutiniu galu, kuriame įkertami kam­piniai kvadratų taškai. Užsakovo pakviesti miesto ar rajono specia­lios geodezinės tarnybos darbuotojai nužymi statybinį koordinačių tinklą, raudonąsias linijas ir, surašę aktą, perduoda jį statybinin­kams.

Projektinės pastato altitudės nužymimos, pradedant nuo valstybi­nio reperio. Jeigu valstybinio reperio statybos aikštelėje nėra, tai rei­kia atitinkamoje vietoje padaryti laikiną reperį, t. y. įbetonuoti metalinį bėgį ar vamzdį žemiau įšalimo ribos, paliekant viršutinį ga­lą 20—30 cm išsikišusį virš žemės paviršiaus. Laikinojo reperio abso­liutus aukštis nustatomas dvigubu niveliavimo ėjimu nuo valstybinio reperio. Tokiu pat būdu nustatomi ir statybinio koordinačių tinklo kampinių taškų absoliutūs aukščiai. Tokie laikini reperiai naudojami visą statybos laiką, o užbaigus darbus — išardomi.

Geodezinius darbus statyboje sudaro trys etapai:

1)     pastato pamatų duobių ar tranšėjų kontūrų ir kasimo gylio nu­žymėjimas;

2)     pastato ašių ir projektinių altitudžių detalus nužymėjimas (prieš montuojant pamatus);

3)     geodezinė kontrolė montuojant.

Detaliai pastatą nužymėti nereikia prieš žemės darbus, nes, kasant ir transportuojant gruntą, gali būti pažeisti nužymėjimo ženklai.

Pamatų duobių ar tranšėjų kontūrams nužymėt i pasirenkamos dvi susikertančios pagrindinės pastato ašys. Pa­grindinėms ašims nužymėti įkasami stulpai saugiose vietose, šiek tiek toliau nuo statomo pastato. Šios ašys nužymimos pagal statybinį ko­ordinačių tinklą, atidedant atitinkamas pastato kampų (ašių susi­kirtimo) koordinates, o jeigu tokio tinklo nėra, remiantis genplano duomenimis. Pamatų duobės ar tranšėjos viršus kampuose nužymi­mas kuoliukais. Be to, ekskavatorininkui reikia nurodyti kasimo gylį ir šlaitų nuolydį, apie tolimesnius statybos darbus galite pamatyti mūsų svetainėje www.metalo-gaminiai.lt

Kristiano Dioro gyvenimo mintys

christian-dior-miss-dior-cherie-blooming-bouquet-edt-moterims-100ml-testeris-Išgarsėjusi visame pasaulyje, vienų giriama, kitų smerkiamą. Kaip ir visos neeilinės asmenybės, jis svajotojas ir fanta­zuotojas. Jungtinėse Amerikos Valstijose Dioras apdovanojamas Mados Oskaru. Apdovanojimą jteikė pats Naimanas Markusas. Tai yra žmogus, kuris paslepia moterų kojas savaip, kuris siuva sijonus, pakilusius dvidešimčia centimetrų nuo žemės, sugebėjo įtikinti garsiausius madų diktatorius: netrukus jie pradėjo sekti Dioru… Dioras tapo prabangos ir elegancijos simboliu. Jis vėl grąžina Paryžiui pasaulio madų sostinės vardą, čia sukuriamos pačios gražiausios suknelės. Atvykęs j Niujor­ką, Dioras atidaro parduotuvę Penktojoje aveniu. Gabus organiza­torius, numatantis visas galimybes ir situacijas, mažiau nei per penkerius metus sugebėjo įkurti tikrą madų imperiją, kuria Žavė­josi ir kurią mėgdžiojo daugelis garsių firmų.

Sėkmė Diorą ir  toliau lydėjo – 1947 m. įkurta bendrovė „Kristiano Dioro kvepalai“, kuriai vadovavo jo vaikystės draugas Seržas Eftleris Lušas. Ryšiai, sieję šiuos du vyrus, pa­ženklino pirmąsias kompozicijas.   Mano mintys dažniausiai sutampa su Seržo gaiviomis mintimis,  teigė Kristianas Dioras. Ketverius metus mes dir­bome, atlikome tyrimus kaip alchemikai, ieškantys filosofinio akmens. Rezultatas  nuostabūs šipriniai kvepalai, papildantys naujojo žvilsnio stilių, pavadinti Miss Dior. Jis tarė kartą visiems, aš sukūriau šiuos kvepalus, kad apgaubčiau kiek­vieną moterį geismo skraiste ir matyčiau, kaip iš jos flakono kyla visi mano sukurti drabužiai, teigė modeliuotojas. Kvepalų Miss Dior  flako­nų iš specialaus bakara krištolo pirmaisiais metais buvo pagaminta tik du šimtai. Kristiano Dioro nuomone, kvepalai turėjo atspindėti to laiko madą, sie­kius, gyvenimo būdą bei mąstymą ir visada išlikti madingi. 1966 m. Dioras vėl apstulbina parfumerijos pasaulį, pateikdamas rinkai savo pirmuosius kvepalus vy­rams, sukurtus Edmondo Rudnickos, vėliau ta­pusius klasikiniais. Paskui sukuriami Diorella, Dioressence (1979), Žiulis , O sovaž ekstrem, 1985 metais – naujas kūrinys, sukėlęs šoką – Poison. Vieniems  tai kvepalai „teroristai“, kitiems – nepamirštami kvapai. Poison pasisekimas buvo didžiulis, jie išliks kaip vieni garsiausių devintojo dešmtmečio kve­palų.  Pastaraisiais metais pasirodė kvepalai vyrams Fahreinheit 1988 , moterims Diun „Jūros kopa“ su jūros kvapų atspalviais Tandr Puazon „Švelnūs nuodai“, švelnesni negu ankstesni Poison. Kristianas Dioras mirė 1957 m., tik dešimtmetį pasi­mėgavęs pasauline šlove, tačiau lig šiol jis laikomas madų pasaulio le­genda. Po jo įvykdyto perversmo prabangos prekių pramonė dar labiau suklestėjo ir jis skyrė kurkas didesnį dėmesį jiems. Visą gyvenimą Dioras buvo savo likimo kalvis kuriam visada patiko tai ką darė ir kaip tai darė ir tuom visada mėgavosi ir mėgo pasigirti.